Naujoji Zelandija
Nuotr.aut. Rūta Ruolytė-Verchoore
Drąsa veikti, bebaimis kelias ten, kur jauti, kad turi eiti. Pečiai, pasiruošę pakelti visus gyvenimo išbandymus. Širdis, kuri nepataikauja ir nesitaiksto, kuri atvira ir nuolanki Tiesai ir tam, kas esi... Tą mačiau Naujoje Zelandijoje Maorių kultūroje – veržlioje ir kartu švelnioje, drąsioje, tikroje savyje. Net jei yra nelaimių ir skausmo, net jei išvesti iš savojo kelio kažkurie žmonės pasiklysta užmarštyje. Visa savo esybe Jie kvėpuoja: per Žemę, per Vandenyną, per Ugnį ir per Orą. Ir dėkoja... visuomet dėkoja savosioms šaknims ir palikimui, atkeliavusiam iš jų. Laimina visa, kas po kojomis ar virš galvos, puoselėja protėvių Žinias. Man tai nuolat kažką primindavo...vis jaučiau ilgesį žiūrėdama į Jų aistringas akis. Ir supratau, kad ilgiuosi savo Žemės... Iki skausmo ilgėjausi savęs. (MA-URI studentė Justina, 2015 m., III Modulio Kaitinana mokymai)
* * *
Jei iš Lietuvos iškastume tunelį kiaurai per visą Žemę patektume į Naująją Zelandiją (toliau NZ), vietinių gyventojų – maorių – vadinamą AOTEAROA (Ilgo balto debesies žemė). NZ sudaro dvi didelės salos ir aplinkui esančios mažos salelės. Šios salos yra Ramiojo vandenyno ir Tasmanijos jūros glėbyje. Maorių manymu tai pirmoji sala, kuri atsiskyrė nuo anksčiau egzistavusio Gondvanos kontinento.
VULKANAI. Per NZ eina ugnies žiedas. Stūksantys vulkanai bet kada gali išsiveržti. Štai didžiausias NZ Taupo ežeras (43 km ilgio ir 28 km pločio) dar vis mena apie vieną didžiausių pasaulyje išsiveržusių ugnikalnių. Taip pat ugnikalnio lavos liežuviai palaidojo po savimi prieš gerą šimtmetį buvusį 8 pasaulio stebuklą – rožines ir baltas terasas, kurios susidarė nuo kalnų bėgant mineralams. Šią atmintį saugo Taraveros ežeras.
Naujoji Zelandija pilna paslapčių, didingo grožio – gamtos didžiųjų stichijų šalis.Tai vieta pasaulyje kur dar galima išvysti gamtą, kuri egzistavo prieš kelis ledynmečius, kai dar gyveno dinozaurai.
Taupo ežeras NZ, Šaltinis: http://squashmagazine.ussquash.com/
MIŠKAI. Maorių legendos pasakoja, kad visi miškai skirti miškų Dievui Tane, kuris kažkada atskirdamas Motiną Žemę ir Tėvą Dangų įleido šviesą į Pasaulį. Tropiniai įstabaus grožio miškai europiečių vadinami stebuklingais. Tai su niekuo nepalyginami, raštu neaprašomo didingumo miškai – girios. Įžengęs į mišką net ir nejautrus žmogus negali išlikti abejingas nuostabiai gamtos kūrybos galiai. Šilta ištisus metus, todėl medžiai net nenumeta lapų. Akį rėžia vešli žaluma, medžių įvairumas, dydis. Miško reljefą papildo uolos, upokšniai, kriokliukai. Gaivūs, salstelėję miško kvapai persmelkia viską. Pribloškia garsus paukščių balsų spektaklis. Ši simfonija tarytum adatėlėmis ima dilginti odą. Iš tikro sunku susivokti kur esi, gal rojuje? Viskas taip gyvybingai pulsuoja, kad pats pasijunti gamtos dalimi.
Naujoje Zelandijoje toliau mokantis MA-URI® įstabieji miškai (anglų kalboje vadinami Bush) užima svarbią vietą mokymo programoje. Juose miško laiku ir ritmu turi galimybę išgyventi save ir Kūrinija, vienumą ir gyvybingumą per visa, kas juda, krebžda, čiulba, o gal skendi tyloje ir ramybėje, rodos pats stipriausias vėjas negali pajudinti to, kas jau yra Čia.
Štai kaip čirpia gyvybė...
Medžiai, kurių negali nepastebėti ir iš jų mokytis
KAURI (agatmedis). Ypatingą vietą miške ir ypatingą reikšmę maorių gyvenime užima kauri medis, maorių legendose vadinamas Tane Mahuta. Būtent šiam medžiui nusilenkiama ir dėkojama už šviesą Pasaulyje. Maoriams šis medis reiškia pusiausvyrą ir stiprybę, jis laikomas visų medžių motina. Būtent šio medžio senieji N. Zelandijos gyventojai prašydavo leidimo iš jojo vaikų pasidaryti Vaką (katamaraną) išplaukti į platųjį vandenyną. Kai šis prašymas budavo palaiminamas, Kauri medis tapdavo protėvių svajonių laivu, nešančiu jų viltis per pasaulį. Kaip rašo B.Brailsford, Kauri medis neša mus per pokyčių stebuklą. Jis kviečia kiekvieną išsitiesti ir tapti tuo, kuo esi, per gyvenimą eiti prisipildžius gailestingumo ir džiaugsmo, paleisti skausmą ir širdgėlą („Wisdom of the Four Winds", p. 98). Šią žinią mums mena MA-URI® :)
Senasis Kauri medis Waipoua girioje, menantis 2000 metų istoriją, nuotr.aut. J.Kuckailienė
Šiuo metu kauri medis nyksta, todėl yra saugomas ir įrašytas į Raudonąją knygą. Kauri medžiai vidutiniškai užauga iki 40–50 metrų aukščio. Tai labai storas, stiprios medienos medis. Iš vieno medžio galima pastatyti namą su vidine apdaila, senovėje jo užtekdavo karo laivui (Vakai) pastatyti. NZ yra 2000 metų amžiaus kauri medžių, tačiau manoma, kad yra tebestovinčių ir 4000 metų. Šie medžiai itin akylai saugomi nuo atėjūnų.
Nuotr.aut. Sheila Thomson, šaltinis: https://commons.wikimedia.org
Nuotraukoje 5000 metų kauri kelmas. Iš šio medžio buvo pagaminta karo valtis (Vaka), kurios ilgis 25 m., plotis – 1,8 m. ir gylis – 1,5 m. Net apie 100 vyrų irkluodavo šitą valtį,
dainų ir šauksmų pagalba reguliuodami plaukimo greitį.
MAMAKU (papartinės palmės). Sporiniai induočiai – patys seniausi pasaulyje augalai. Papartinės palmės savo liemeniu stiebiasi aukštyn, o šakom lyg rankom išsiskleidžia, tarytum norėdamos apkabinti saulę. Tai miško apsiaustas. Kur tik drėgmė ir šiluma, šios palmės sukuria savo namus. Augdamas papartis-medis išskleidžia spiralės formos susisukusį augliuką (maoriškai Koru), kuris elegantiškai stiebiasi į šviesą, į saulę, šešėlį palikdamas užnugaryje.
Maoriams šis medis reiškia atsiskleidimą. Tai grakštusis miško vaikas, bylojantis apie šviesą ir balansą, kuriame glūdi mūsų potencialas. Mamaku primena mums, kad esame grožio kūriniai keliaujantys per gražų pasaulį. Visa yra potencialas, džiaugsmas, laukiantis šviesos šauksmo. Visa yra elegancija. Visa yra galimybės balanse. Žinia, kurią skleidžia šis papartis – tai viltis. (remiantis B.Brailsford, „Wisdom of the Four Winds", p. 108)
Šaltinis: http://bandginnz.blogspot.lt/2011/01/northland-part-1.html
RIMU (dacrydium cupressinum). Miško puošmena ilgakasė Rimu. Šio medžio šakos ilgos, nusvirusios, panašios į lietuviškuosius pataisus. Tai moteriškumo, švelnumo medis, bylojantis mums apie senovinę augaliją.
Šaltinis: https://cbusnz.wordpress.com/our-world/virtual-nature-trail/
RATA (metrosideros robusta). Savo raudonų, lyg iš spygliukų sunertų, žiedų gausa dėmesį prikaustantis Ratos medis mums primena apie vidinę stiprybę.
Nuotr.aut.Photo: Graham Rabbitts, Šaltinis: https://nzconservation.wordpress.com/tag/bush-medicine/
TOTARA (Podocarpus totara) medį ypač mėgo senieji N. Zelandijos maoriai dėl jo ypatingos, lengvos, nesunkiai apdorojamos medienos, kurią neretai naudodavo karo valties (Vakos) statybai. Šis stipruolis išsiskiria tuo, kad atvirose erdvėse auga išsišakodamas, plačiai išsikerodamas, tačiau jei aplink yra daugiau medžių, pvz., miške, jis tampa tiesus ir kryptingas. Šis medis simbolizuoja tvirtybę, stiprybę, aiškumą siekiant savojo tikslo, o gyvena jis daugiau nei 1000 metų ir gali prilygti kitam NZ miškų galiūnui – Kauri.
Šaltinis: http://www.essentiallynz.com/our-products/totara-tree/
Ypatingieji Naujosios Zelandijos paukščiai, pasakojantys istorijas apie mus
Tuo metu, kai Naujoje Zelandijoje dar negyveno žmogus, o ir plėšriųjų gyvūnų nebuvo, miškais apaugusiose žemėse karaliavo paukščiai. Daugybė didingų ir savitą gyvenimo būdą gyvenančių paukščių.
KIVIS – nakties kailiniuotasis, besparnis, beuodegis paukštis. Senojoje Naujoje Zelandijoje nebuvo plėšrūnų, dėl to šiems nakties paukščiams nereikėjo mokėti skristi. Tačiau NZ atvykėliams atsigabenus kates, kivių gretos gerokai praretėjo.
Šie paukščiai – tai miško sergėtojai. Kivis – drąsos simbolis. Ko gero neatsitiktinai maoriai save vadina kiviais. Jie tiki, kad šikšnosparniai ir kiviai priklauso kitam pasauliui, nes jie nei paukščiai nei žvėrys.
© Department of Conservation by Rod Morris
šaltinis: http://nzbirdsonline.org.nz/species/great-spotted-kiwi
ALBATROSAS – tai vėjo vaikas. Šio galingo paukščio sparnai išsitiesia iki 3-4 metrų ilgio. Šie ypatingieji paukščiai vieni ištikimiausių partnerių, gyvenančių poroje. Gimę gyventi sklendžiant ore dažniau nei būnant ant žemės, albatrosai apskrenda ir visą Žemės rutulį.
Joks kitas paukštis nepralenkia albatroso skrydžio galios. Mūsų gyvenimuose šis paukštis simbolizuoja atsiveriančią didžiąją kelionę, kurioje įkvėpimas teikia galios judėti į priekį. Taip, kaip albatrosas atsiliepia vėjui ir žvaigždėms, taip ir mes kiekvienas audžiame gyvenimus senuoju ritmu jau milijonus metų. Albatroso daina sujungia mus su vidine realybe. Jis atspindi mūsų įžvalgas, leidžiančias eiti pirmyn, suvokti kryptį, pasitikėti savimi. (remiantis B.Brailsford, „Wisdom of the Four Winds", p. 158).
© Neil Fitzgerald, www.neilfitzgeraldphoto.co.nz
Šaltinis: http://nzbirdsonline.org.nz/species/southern-royal-albatross
MA-URI® vienas iš pozicijų šokių yra didingasis Albatroso šokis, mokantis mus skleisti savo sparnus gyvenime ir judėti savo tikslo link, siekti savo svajonės.
MA-URI® Mokymo programos I modulio studentai šoka Albatrosą
Nuotr.aut.Gilles Verschoore
Dauguma MA-URI® pozicijų šokių yra pavadinti paukščių vardais. Šie šokiai skirti giliam ir itin intensyviam suvokimui, žmogaus transformacijai per judesį, ritmą ir kvėpavimą.
Apie maorius ir tai, kas jiems svarbu
Iš 4,5 mln. Naujosios Zelandijos gyventojų maorių tauta (Māori) sudaro apie 15 proc. Tai aukšti, tamsios odos, stambaus kūno sudėjimo žmonės, esantys pirmieji Aotearoa gyventojai šias žemes apgyvendinę maždaug prieš 1000 metų. Sunku nustatyti maorių kilmę, tačiau manoma, kad jų gyslomis teka baltaodžių, mongoloidų ir šiek tiek afrikiečių kraujo.
Į Aotearoa žemes maoriai atvyko apie 950 po Kristaus, tačiau netrukus grįžo į Hawaiki žemes ir ten pasako istorijas apie šias didžiąsias salas, pilnas miškų ir paukščių. Apie 1350 metus vyko didžioji maorių migracija: septyniomis pagrindinėmis kanojomis maoriai kėlėsi į Naujosios Zelandijos žemes ir galima teigti, kad šie žmonės yra dabartinių maorių protėviai.
Maorių pora 1880-ieji, Hati Wira Takahi, Ngapuhi vadas su savo žmona
Nuotr.aut. Elizabeth Pulman, Auckland, NZ
Maoriai itin muzikali tauta, kuri tebenaudoja muzikos instrumentą NGURU (maoriškai fleita), pučiamą nosimi. Jų kultūroje išlikęs ritualinis kriauklės pūtimas, kurio metu pasveikinami protėviai.
Maoriai yra įrašyti į Guinneso knygą kaip tauta, turinti geriausią atmintį pasaulyje.
Maoriai, kaip ir dauguma tautų, buvo aktyvūs dangaus stebėtojai. Šiltomis vasaros naktimis visa šeimyna nakvodavo lauke, po atviru dangumi, vyresnieji pasakodavo žvaigždžių istorijas, kol bežiūrėdami į dangų, vienas po kito visi užmigdavo.
Maoriai mano, kad pasaulyje nėra ribų. Pasakojama, kad egzistuoja dangaus ir žemės gyventojai. Kai dangus ir žemė buvo atskirti, vieni iš Rangi (Tėvo dangaus) palikuonių liko aukštai: Whaitiri (griaustinio personifikacija), Tautoru (Orionas), Matariki (Sietynas),Tamarereti (mitinis maorių protėvis), Kopu (Venera), Autahi (Kanopus žvaigždė), Te Mangoroa (Paukščių takas, galaktika), Takero (žvaigždė, pasirodanti rudenį) ir Tangotango (Paukščių tako personifikacija). Tai gausus būrys žvaigždžių, kurios gyvena ten aukštai, kaip aukštesnės būtybės. Kitos būtybės liko žemėje.
Žvaigždės maoriams – tai „mažosios saulės“, nuo kurių priklauso žmonių likimas. Maoriai pagal žvaigždes spręsdavo, kada sėti ir kada pjauti, numatydavo paukščių ir gyvūnų elgesį, skaičiuodavo metų laikus, mėnesius, dienas.
PLEJADŽIŲ ŽVAIGŽDYNAS arba Sietyno žvaigždynas (maoriškai MATARIKI) – vienas svarbiausių. Tai septynios žvaigždės-seserys danguje, matomos žemiau Oriono žvaigždyno: Alkyone, Maja, Asteropė, Taygeta, Caleono, Electra ir Merope. Šešios iš jų įžiūrimos iš Žemės plika akimi. Nematome Meropės. Ryškiausia Alcyone. Legendos byloja, kad Meropė ištekėjo už mirtingojo, todėl jos nesimato. Šių žvaigždžių tėvai ATLAS ir PLEIONE yra greta.
Pasak legendų Matariki reiškia „dievo akis“ (mata ariki) arba „mažąsias akis“ (mata riki). Pasakojama, kad Tawhirimatea, vėjų dievybė, pradėjo kariauti prieš savo brolius, nes jie atskyrė tėvus: Ranginui (Tėvo dangaus) nuo Paptuanuku (Motinos žemės). Iš pykčio Tawhirimatea išsilupo akis ir pakabino dausose. Taip aiškinama, kodėl Matariki vadinama „mažosiomis akimi“.
Šis žvaigždynas pasirodo gegužės pabaigoje prieš pat aušrą šiaurės rytuose ir keliauja per dangaus skliautą, kol išnyksta vakaruose atnešdamas tamsą. Maorių jūrininkai negali įsivaizduoti nakties vandenyne be Plejadžių.
Credit & Copyright: David Malin (AAO), ROE, UKS Telescope
Nuotr.šaltinis: http://apod.nasa.gov/apod/ap021201.html
Matariki yra pirminis MA-URI atsiradimo šaltinis. Plačiau apie MA-URI vardo prasmę ir simboliką, šventų žinių senąjį šaltinį kviečiame paskaityti MA-URI® Instituto tinklapyje: MA-URI® mitologija, ką reiškia MA-URI®.
NEFRITAS – žaliasis akmuo, maorių vadinamas Pounamu. Šis akmuo neša žmonėms meilę ir turi didžiulę gydymo galią. Pounamu – tai vienas kiečiausių mineralų. Jo skaidulos išsidėsčiusios skersai ir išilgai. Iš jo gaminami amuletai. Tohungų (maorių žynių) ar karių vadų krūtinę visada puošdavo pounamu. Šis akmuo – mūsų elgesio barometras. Būdamas šalia beviltiškai užsispyrusio, nuolat kartojančio tas pačias klaidas, nenorinčio pasikeisti, tobulėti ar priimti ryžtingo sprendimo žmogaus, šis akmuo tamsėja. Tai galingos energetikos akmuo, galintis perduoti žmogui savo galią ir išvesti iš gyvenimo akligatvio, jei jis to vertas. Jeigu norite išplėsti savo sąmoningumą, siekti žinių, dvasiškai tobulėti – pounamu taps jūsų geriausiu draugu. Legendos byloja, kad pounamu kilmės šaltinis yra Plejadžių žvaigždynas.
Nuotr.šaltinis: http://www.ahua-nzmaoriart.com/pounamu
MAORIŲ KALBA. Maoriai turi savo kalbą ir jie naudoja tik 15 raidžių. Kalba labai daininga, o dainos – melodingos. Maoriai – Okeanijos žmonės, todėl jų kalba ir dainos pilni vandens elemento. Lietuviams ne taip jau sunku ištarti maorių kalbos žodžius, tačiau išdainuoti dainą nelengva. Maoriai garsėja ir tuo, kad kai kurių vietovardžių pavadinimai yra itin ilgi, nusakantys visą tos vietovės istoriją. Pvz. vietovardis iš 57 raidžių:
Taumatawhakatangihangakaouauotamateapokaiwhenuakitanatahu, kuris verčiamas taip: ant Tamatea kalno viršukalnės, apkeliavęs visą šalį, savo mylimąjai groja fleita.
Maorių kalbą visai neseniai teko gaivinti, nes šalį užplūdę svetimtaučiai ją beveik visiškai išnaikino. Šiuo metu maorių kalbos mokosi moksleiviai nuo mažų dienų. Suaugę maoriai ja didžiuojasi ir visuomet į savo protėvius ar artimuosius kreipiasi tik maoriškai, o įvairiose ceremonijose tariant pasveikinimo ar kitas kalbas retas kuris maoris gimtąją kalbą išverčia į anglų.
HAKA – tai žymiausias ritualinis drąsos, karo šokis maorių kultūroje. Jis atliekamas įvairiomis progomis. Ypatingas dėmesys Hakai skiriamas įvairiose ceremonijose, kur susitinka atskirų bendruomenių nariai. Vieni kitus įsileidžia tik po to, kai atliekamas ritualas, kurio metu per simbolius ir judesį atvykėlių klausiama, ar jie esą su gerais ketinimais.
Besidomintys sportu ko gero yra matę prieš regbio varžybas maorių atliekamą Haka (regbis pats šiurkščiausias maorių žaidimas). Vaikų mokykliniame vadovėlyje aprašytas atvejis, kai II Pasaulinio karo metu išgabentas į Afriką maorių bataljonas Haka šokiais sustabdė vokiečių tankus.
Kviečiame pasiklausyti trumpo pasakojimo, ką reiškia atskiri Hakos judesiai, ką šis šokis reiškia maoriams (spauskite ant paveikslėlio).
Nuotr.šaltinis: http://www.travelwithachallenge.com/New-Zealand-Rotorua.htm
HONGI – maorių išskirtinis tradicinis pasisveikinimas, kai susiliečiama kakta ir nosies galiuku kartu įkvepiant ir iškvepiant. Tai gyvenimo kvėpavimo apsikeitimas, tarsi sielų susijungimas, kuris, pasak legendų, atkeliavęs tiesiai iš Dievų. Toks pasisveikinimas išlikęs tik Naujoje Zelandijoje. Įvairių ritualų metu ar susitikus artimiesiems, draugams tiesiog gatvėje sveikinamasi hongi būdu. Tai byloja apie gilų dvasinį susijungimą ir tarpusavio pasitikėjimą, kuomet esi priimamas ir pripažįstamas kaip savo žemės gyventojas.
Maorių tradicinis pasisveikinimas hongi per atidarymo ceremoniją (maoriškai Powhiri)
Nuotr.šaltinis: http://www.ahipara.com/news/234/what-is-a-powhiri/
MOKO – tai tatuiruotės, būdingos maorių kultūrai, turinčios išskirtinę visame pasaulyje atpažįstamą stilistiką. Moko perduodamos iš kartos į kartą, jos turi dvasinę reikšmę. Tai giminės simbolių piešinys, kuriuo pažymimi gyvenime svarbūs įvykiai, etapai. Moterims dažniausiai būdavo tatuiruojamas tik smakras ir lūpos, vyrams – visas veidas ir kūnas. Tai būdavo ritualinė apeiga, kuri kažkiek išliko ir iki šių dienų. Šio ritualo metu dalyvaudavo Tohunga (maorių žynys). Tatuiruotėms naudojo natūralius dažus, pagamintus iš vikšrų, bei natūralius instrumentus – įkaitintą kauri kaučiuką. Ištatuiruoti simboliai saugodavo ir neleisdavo nukrypti nuo lemties kelio. Protėvių palikimas yra išlikęs iki šių dienų ir pačių maorių uoliai saugojamas (pvz., veido tatuiruotės griežtai neleistinos kitų tautų žmonėms, o ir patys maoriai turi teisę jas atlikti tik jausdamiesi pilnai dvasiškai pasirengę).
Nuotr.šaltinis: M., R., & S. Walters „Marae: Te Tatau Pounamu˜
Nuotr.šaltinis: M., R., & S. Walters „Marae: Te Tatau Pounamu˜
MARAE – šventa maorių susitikimų vieta. Anksčiau maoriai buvo atviri, gyveno bendravisuomeninėje santvarkoje, dalinosi su visais ir viskuo. Atėjus svetimšaliams daug ką prarado, todėl tapo uždaresni. Į šventą Marają kitataučiui galima užeiti tik su specialiu kvietimu.
Marae – maorių dvasinė susitikimų vieta, kur saugomas protėvių atminimas. Čia vyksta įvairūs ritualai, maorių bendruomenei svarbūs renginiai. Marajose negalima nei fotografuoti, nei filmuoti. Jos išpuoštos medžio drožiniais. Ant Marajos stogo paprastai stovi jos saugotojas. Iš vidaus Marajos išpuoštos maoriška ornamentika, kuri panaši į bangas ir dažniausiai būna 3 spalvų (raudona, balta, juoda).
Įėjimas į Nga Hau E Wha marają, Christchurch
Nuotr.šaltinis: M., R., & S. Walters „Marae: Te Tatau Pounamu˜
Įvairių marajų pavyzdžiai
Nuotr.šaltinis: M., R., & S. Walters „Marae: Te Tatau Pounamu˜
MA-URI studentai, atvykę į Naująją Zelandiją turi išskirtinę galimybę susipažinti su Marajose saugomomis maorių kultūros tradicijomis, maorių gyvenimo ypatumais ir jų protėvių atminimo bei kiekvieno vidinio šventumo puoselėjimu. MA-URI® mokymo programos paskutinis modulis vyksta būtent marajose. Studentai jose gyvena, jomis rūpinasi ir turi galimybę pažinti maorius tokius, kokie jie yra iš tiesų.
KOROWAI – sakralinis, šventas maorių apsiaustas. Gimus vaikui, jo mama ausdavo šį šventą rūbą, įausdama maldas, šviesiausias savo mintis, dainas, meilę, palinkėjimus. Kai ausdavo nieko nevalgydavo, tik gerdavo vandenį. Audimas susijęs su pačia maorių dvasine vertybių esme. Menininkas – tai tarsi transporto priemonė Dievo kūrybai, todėl šis audimo menas šventas.
Kiekvienas turėjo savo dvasinį apsiaustą, kuriame jautėsi saugus, stiprus, arčiau dieviškumo. Buvo audžiami vadų, Tohungų apsiaustai ir vestuviniai apsiaustai, per ypatingą simboliką atspindint žmogaus kilmę ir tai, kas svarbiausia jo gyvenime. Ši tradicija išlikusi iki šių dienų.
Nuotr.šaltinis: http://www.fletchercollection.co.nz/exhibition/turning-points/category1/joseph-jenner-merrett.php
Tarp MA-URI studentų ar trenerių ir mokytojų galima taip pat sutikti ne vieną, vilkintį Korowai apsiaustą. Su jo istorija, prasme ir kūrimo ypatumais susipažįstama MA-URI® mokymo programos III modulio mokymuose Naujoje Zelandijoje. Po šių mokymų Korowai apsiausto įaustas kelias kiekvieno studento ar būsimo trenerio gyvenime tik prasideda.
|